Internete atsirado naujas svetainių kūrimo verslo modelis.
„Profesionali svetainė per 24 valandas.“
„Interneto svetainė už 200-500 €.“
„Individualus dizainas ir programavimas per kelias dienas.“
Prieš kelerius metus tokiam pažadui būtų reikėję itin efektyvios programuotojų ir dizainerių komandos. Šiandien kartais pakanka vieno žmogaus, dirbtinio intelekto įrankio ir kelių užklausų:
„Sukurk modernią statybų įmonės svetainę. Naudok gražų dizainą, animacijas ir padaryk SEO.“
Po kelių minučių ekrane jau yra svetainė.
Iš pirmo žvilgsnio ji net gali atrodyti visai neblogai.
Problema prasideda vėliau.
Kai reikia pakeisti turinį. Kai reikia pridėti naują paslaugą. Kai Google neranda puslapių. Kai išlenda saugumo problema. Kai paaiškėja, kad nėra normalios administravimo sistemos. Arba kai po pusmečio kitas programuotojas atidaro projektą ir pirmas jo klausimas būna:
„Kas čia apskritai padaryta?“
Būtent tokį reiškinį internete vis dažniau galima pavadinti AI „slop“ svetaine.
Kas yra AI „slop“?
Žodis „slop“ internete pradėtas naudoti apibūdinti masiškai generuojamam, iš pirmo žvilgsnio tvarkingam, tačiau menkos realios vertės dirbtinio intelekto turiniui.
Principas paprastas:
greitis ir kiekis svarbiau už kokybę, originalumą ir ilgalaikę vertę.
Tai gali būti tekstai, nuotraukos, vaizdo įrašai, reklamos ir dabar vis dažniau - interneto svetainės.
Svarbu pabrėžti vieną dalyką: svetainė nėra „AI slop“ vien todėl, kad jos kūrime buvo naudojamas dirbtinis intelektas.
Profesionalūs programuotojai taip pat naudoja AI kodo rašymui, klaidų paieškai, testavimui ar darbo pagreitinimui.
Skirtumas atsiranda tada, kai dirbtinis intelektas tampa ne įrankiu specialistui, o specialisto pakaitalu.
„Svetainė per 24 valandas“ skamba gerai. Bet ką jūs iš tikrųjų perkate?
Paprastą reprezentacinį puslapį šiandien tikrai galima techniškai sugeneruoti per kelias valandas.
Dirbtinis intelektas gali parašyti HTML, CSS ir JavaScript kodą, sukurti tekstus, sugeneruoti paveikslėlius ir net padėti projektą patalpinti serveryje.
Tai nėra magija.
Tačiau tarp:
„svetainė atsidaro naršyklėje“
ir
„turime profesionalų verslo interneto projektą“
yra labai didelis skirtumas.
Profesionalios svetainės kūrimas apima ne tik tai, ką žmogus pamato pirmame ekrane.
Reikia galvoti apie:
- turinio administravimą;
- svetainės plėtrą ateityje;
- mobiliojo įrenginio versiją;
- techninį SEO;
- saugumą;
- atsargines kopijas;
- naudotojų teises;
- kontaktinių formų apsaugą;
- analitiką;
- duomenų apsaugą;
- greitį;
- prieinamumą;
- integracijas;
- projekto priežiūrą po paleidimo.
Dirbtinio intelekto įrankis gali sugeneruoti kodą.
Jis neprisiima atsakomybės už tai, kas su tuo kodu vyks po metų.
Pirmoji problema - klientas gauna svetainę, kurios pats negali valdyti
Tai viena keisčiausių situacijų.
Verslas nusiperka savo interneto svetainę, tačiau norėdamas pakeisti vieną sakinį turi rašyti jos kūrėjui.
Norite pakeisti telefono numerį?
Rašykite kūrėjui.
Norite pridėti naują paslaugą?
Rašykite kūrėjui.
Norite pakeisti nuotrauką?
Vėl rašykite kūrėjui.
Ir kartais už kiekvieną tokį pakeitimą dar išrašoma atskira sąskaita.
Technologiškai 2026 metais tam dažniausiai nėra rimtos priežasties.
Net paprastą vieno puslapio svetainę galima sukurti naudojant turinio valdymo sistemą ir suteikti jos savininkui galimybę pačiam keisti tekstus, nuotraukas ir pagrindinę informaciją.
Pavyzdžiui, mūsų vieno puslapio svetainės kuriamos WordPress aplinkoje ir prasideda nuo 250 €. Net ir toks nedidelis projektas nėra užrakintas statiško kodo faile - savininkas gauna sistemą, kurią galima administruoti ir ateityje plėsti.
Standartinis interneto svetainių kūrimas prasideda nuo 500 €, todėl kainos skirtumas tarp valdomo profesionalaus projekto ir per vakarą sugeneruoto statinio puslapio kartais apskritai nėra toks didelis, kaip gali atrodyti reklamoje.
Graži pradžia, labai brangus antras etapas
Su tokiais projektais dažnai atsiranda dar viena problema - pirmą dieną viskas atrodo puikiai.
Svetainė veikia.
Yra gražus pradinis ekranas.
Mygtukai juda.
Kontaktų forma kažką išsiunčia.
Verslo savininkui atrodo, kad sutaupė kelis šimtus eurų.
Po kelių mėnesių prireikia:
- antro kalbos varianto;
- naujos paslaugos;
- tinklaraščio;
- SEO puslapių;
- rezervacijos sistemos;
- mokėjimų;
- CRM integracijos;
- naujų formų;
- produktų katalogo.
Ir tada paaiškėja, kad projektas nebuvo sukurtas plėtrai.
Kartais papildyti galima.
Kartais papildyti techniškai įmanoma, bet ekonomiškai absurdiška.
O kartais racionaliausias sprendimas yra viską perdaryti.
Tada 300 € svetainė staiga tampa ne 300 € svetaine.
Ji tampa:
300 € už pirmą svetainę + normalios svetainės sukūrimo kaina.
AI moka rašyti kodą. Tai dar nereiškia, kad AI supranta jūsų sistemą
Šiuolaikiniai dirbtinio intelekto modeliai programuoja įspūdingai gerai.
Tačiau yra esminis skirtumas tarp kodo sugeneravimo ir programinės sistemos projektavimo.
Programuotojas turi suprasti:
- kur ir kaip laikomi duomenys;
- ką vartotojas gali pasiekti;
- ką gali pasiekti neprisijungęs lankytojas;
- kaip tikrinami gaunami duomenys;
- kur laikomi slapti raktai;
- kaip vyksta autentifikacija;
- kaip sistema elgsis įvykus klaidai;
- kaip bus atliekami atnaujinimai;
- kaip projektą prižiūrės kitas programuotojas.
AI gali padėti parašyti kiekvieną iš šių dalių.
Bet jeigu žmogus, kopijuojantis sugeneruotą kodą, pats nesupranta šių principų, atsiranda labai rimta problema:
kas patikrins, ar AI padarė teisingai?
Saugumas - vieta, kur „copy/paste programavimas“ tampa pavojingas
Vienas dalykas yra blogai išlygiuotas mygtukas.
Visai kas kita - netinkamai apsaugoti klientų duomenys, prisijungimai ar mokėjimų integracijos.
Dirbtinio intelekto sugeneruotas kodas savaime nėra nesaugus. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad didieji kalbos modeliai gali generuoti kodą su programinės įrangos saugumo pažeidžiamumais, todėl tokį kodą reikia tikrinti taip pat rimtai kaip žmogaus parašytą kodą.
Rizika ypač išauga tada, kai su AI dirba žmogus, neturintis pakankamai programavimo ir saugumo žinių.
Jis gali net nežinoti, ko ieškoti.
API raktas naršyklėje? Tai ne „smulki klaida“
Vienas praktiškų pavyzdžių - išorinių sistemų API raktai.
Kūrėjas gali paprašyti AI:
„Prijunk šią sistemą naudojant šį API raktą.“
AI parašo kodą.
Kodas veikia.
Užduotis tarsi atlikta.
Tačiau jeigu slaptas raktas įrašomas tiesiai į naršyklėje vykdomą JavaScript kodą, lankytojas jį gali pamatyti.
OWASP interneto programų saugumo testavimo gairėse tiesiogiai rekomenduojama tikrinti kliento pusėje esantį JavaScript dėl nutekėjusių API raktų, prisijungimo duomenų ir kitos jautrios informacijos.
Todėl klausimas nėra:
„Ar AI sugebėjo prijungti API?“
Klausimas:
„Ar tai padaryta saugiai?“
AI el. parduotuvėje klaidos kaina dar didesnė
Reprezentacinėje svetainėje klaida gali reikšti neveikiančią formą.
El. parduotuvėje sistema jau dirba su:
- klientų paskyromis;
- adresais;
- užsakymais;
- mokėjimų sistemomis;
- nuolaidų taisyklėmis;
- sandėlio likučiais;
- kurjeriais;
- apskaitos sistemomis;
- kitomis verslo integracijomis.
Čia „atrodo, kad veikia“ yra labai žemas kokybės standartas.
Reikia galvoti apie tai, kas nutiks, kai klientas paspaus mygtuką du kartus, mokėjimas nepavyks, API neatsakys, bus perduota neteisinga reikšmė arba kažkas specialiai pabandys sistema manipuliuoti.
Todėl el. parduotuvės kūrimas yra ne gražaus produkto kortelės sugeneravimas.
„Padaryk SEO“ nėra SEO strategija
Dar vienas dažnas AI svetainių pardavimo argumentas:
„Svetainė iš karto optimizuota SEO.“
Ką tai reiškia?
Dažnai - yra H1, puslapio pavadinimas ir keli raktažodžiai tekste.
Tikras techninis ir turinio SEO apima daug platesnį sluoksnį:
- puslapių architektūrą;
- paieškos ketinimų analizę;
- URL struktūrą;
- meta informaciją;
- pagrindinių puslapių adresų nustatymą;
- indeksavimo valdymą;
- robots.txt;
- XML svetainės žemėlapį;
- struktūrizuotus duomenis;
- vidinių nuorodų sistemą;
- peradresavimus;
- 404 klaidas;
- puslapių tarpusavio konkuravimą;
- daugiakalbės svetainės struktūrą;
- turinio strategiją;
- Google Search Console stebėjimą.
AI gali padėti su kiekvienu iš jų.
Bet užklausa „padaryk SEO“ nesukuria SEO strategijos.
Google taip pat aiškiai nurodo, kad masiškai generuojamas turinys, kurio pagrindinė paskirtis yra manipuliuoti paieškos pozicijomis, gali būti laikomas „scaled content abuse“ - masinio turinio kūrimo piktnaudžiavimu. Tai taikoma nepriklausomai nuo to, ar turinį sukūrė AI, žmogus ar abu kartu.
Todėl profesionalios SEO paslaugos nėra vien kodo eilutės ar teksto sugeneravimas.
Blogiausia dalis - AI „slop“ dizainą jau pradedame atpažinti
Prieš keletą metų AI sukurtas dizainas galėjo atrodyti įspūdingai vien dėl to, kad buvo naujas.
Dabar atsiranda priešingas efektas.
Kuo daugiau vienodais įrankiais generuojamų svetainių, tuo lengviau pastebėti pasikartojančius sprendimus.
Ir atsiranda tas sunkiai nusakomas jausmas:
„Šita svetainė kažkaip atrodo kaip AI.“
Kaip atrodo tipinė AI „slop“ svetainė?
Vienas požymis nieko neįrodo. Didelis šešėlis ar suapvalintas mygtukas savaime nėra blogas dizainas.
Tačiau kai vienoje svetainėje susideda dešimt tokių sprendimų, vaizdas tampa labai pažįstamas.
Dažniausi požymiai:
- milžiniški suapvalinti mygtukai su ryškiu šešėliu;
- beveik kiekvienas blokas įdėtas į suapvalintą kortelę;
- atsitiktiniai spalviniai perėjimai fone;
- per daug „floating“ kortelių;
- visur naudojamos beveik identiškos piktogramos;
- emoji profesionalios grafikos vietoje;
- didžiulis bendrinis šūkis pirmame ekrane;
- dirbtinai atrodantys žmonių ar produktų vaizdai;
- per daug animacijų vien todėl, kad jas galima pridėti;
- netikėti spalvų deriniai be aiškaus prekės ženklo stiliaus;
- vienoda kortelių struktūra praktiškai kiekvienoje skiltyje;
- tekstai, kuriuose daug abstrakčių pažadų, bet mažai konkrečios informacijos.
Tekstai irgi išduoda
AI tekstą taip pat galima pradėti atpažinti.
Dažni požymiai:
- per daug ilgųjų brūkšnių;
- nenatūraliai taisyklinga teksto struktūra;
- vienodo ilgio pastraipos;
- per daug sąrašų;
- tokios frazės kaip „šiuolaikiniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje“;
- „ne tik X, bet ir Y“ konstrukcijos beveik kiekvienoje dalyje;
- bendrinės frazės apie inovacijas, kokybę ir profesionalumą;
- daug žodžių, tačiau labai mažai faktinės informacijos;
- keistai išversti angliški terminai;
- paslaugos aprašymas, kurį pakeitus įmonės pavadinimą būtų galima įdėti į bet kurio konkurento svetainę.
Ilgas brūkšnys pats savaime, žinoma, nėra „AI detektorius“.
Bet vartotojai vis geriau atpažįsta bendrą generuoto turinio braižą.
O kodėl tai apskritai svarbu verslui?
Nes svetainės paskirtis nėra laimėti dizaino konkursą ar parodyti, kad turite domeną.
Jos paskirtis yra sukurti pasitikėjimą.
Įsivaizduokite žmogų, kuris renkasi tarp dviejų įmonių.
Vienos svetainėje mato:
- tikrus darbus;
- konkrečius žmones;
- aiškias paslaugas;
- realias kainas arba procesą;
- normaliai parašytą tekstą;
- vientisą prekės ženklą.
Kitoje:
- AI sugeneruotą verslininką su planšete;
- penkias spalvotas korteles;
- raketos emoji;
- „Atraskite naujos kartos sprendimus“;
- ir nulį konkrečios informacijos.
Kuri įmonė atrodo realesnė?
Svetainėje pasitikėjimas kuriamas detalėmis.
AI dizainas nėra problema. Beprasmis AI dizainas - problema
Ir čia vėl svarbu nepadaryti klaidingos išvados.
AI gali būti puikus dizainerio pagalbininkas.
Juo galima:
- greitai išbandyti idėjas;
- generuoti maketų kryptis;
- kurti iliustracijų koncepcijas;
- analizuoti naudotojo kelią;
- paruošti pradinius variantus.
Problema prasideda ne nuo AI panaudojimo.
Problema prasideda tada, kai pirmas sugeneruotas variantas parduodamas klientui kaip individualus profesionalus dizainas.
„Bet klientui juk patiko“
Taip. Ir tai turbūt stipriausias AI „slop“ svetainių argumentas.
Pirmą dieną klientui dažnai tikrai patinka.
Jis gali nežinoti, kuo skiriasi:
- statiška svetainė nuo valdomos sistemos;
- tikras SEO nuo kelių meta žymų;
- saugiai realizuota API integracija nuo rakto JavaScript faile;
- plečiama architektūra nuo vienkartinio sugeneruoto projekto.
Ir jam nebūtina to žinoti.
Tam jis ir samdo specialistą.
Profesionalo darbas nėra padaryti tiek, kad klientas pirmą dieną pasakytų „gražu“.
Profesionalo darbas yra pagalvoti apie problemas, apie kurias klientui pačiam net nereikia žinoti.
Pigiausia svetainė rinkoje nebūtinai yra pigiausias sprendimas
200 ar 300€ nėra savaime įtartina kaina.
Mažam projektui ji gali būti visiškai normali.
Svarbu tai, ką už ją gaunate.
Mes patys siūlome vieno puslapio svetaines nuo 250 €, todėl problema tikrai nėra maža kaina.
Problema atsiranda tada, kai maža kaina pasiekiama išmetant tai, ko klientas nemato pirmąją dieną:
- turinio valdymą;
- kokybišką programavimo struktūrą;
- saugumo patikrą;
- SEO pagrindą;
- testavimą;
- plėtros galimybes;
- atsakomybę po projekto paleidimo.
Tada sutaupymas tampa tik atidėtomis išlaidomis.
Kaip prieš perkant atpažinti potencialią AI „slop“ svetainę?
Vien dizaino neužtenka. Potencialiam kūrėjui užduokite kelis paprastus klausimus.
1. Kaip pats galėsiu redaguoti svetainės turinį?
Jeigu atsakymas „parašysite mums“ - paklauskite kodėl.
2. Kokia turinio valdymo sistema naudojama?
Jeigu jos nėra, išsiaiškinkite, kaip projektas bus administruojamas ir plečiamas.
3. Kas turės prieigą prie domeno ir serverio?
Domenas ir pagrindinės sistemos neturėtų būti neaiškiai priklausomos tik nuo kūrėjo.
4. Kaip daromos atsarginės kopijos?
„Nesuges“ nėra atsarginių kopijų strategija.
5. Kaip užtikrinamas svetainės saugumas?
Paprašykite paaiškinti paprastais žodžiais.
6. Kaip atliktas SEO paruošimas?
Jeigu atsakymas apsiriboja „AI kodu įdėjome SEO“, tai turėtų kelti papildomų klausimų.
7. Kas nutiks, jeigu po metų norėsiu pridėti naują funkciją?
Geras projektas neturi būti vienkartinis.
8. Ar gausiu visas projekto prieigas?
Jūs perkate svetainę, todėl turėtumėte aiškiai žinoti, ką gaunate.
O kaip su kūrėju?
Čia taip pat verta pasitikrinti elementarius dalykus.
Ar kūrėjas turi viešai matomų atliktų darbų?
Ar aišku, kas suteikia paslaugą?
Ar galima gauti sąskaitą?
Ar yra sutartis arba bent aiškios paslaugos sąlygos?
Ar bus garantija?
Ar yra kam kreiptis po projekto paleidimo?
Negalima iš svetainės kainos spręsti, ar paslaugų teikėjas vykdo veiklą teisėtai ir moka mokesčius. Tačiau klientui visiškai racionalu prieš perkant patikrinti, su kuo jis sudaro sandorį ir kokius dokumentus gaus.
AI svetainių kūrimo nepanaikins - ir neturėtų
Šis straipsnis nėra argumentas prieš dirbtinį intelektą.
Atvirkščiai.
AI jau dabar leidžia programuotojams greičiau atlikti dalį darbų, efektyviau ieškoti klaidų, kurti prototipus ir automatizuoti rutinines užduotis.
Tai reiškia, kad profesionalus kūrėjas gali padaryti daugiau per trumpesnį laiką.
Tačiau čia slypi paradoksas.
Kuo geresnis tampa AI, tuo svarbesnis tampa žmogus, kuris supranta, ar jo rezultatas yra geras.
Jeigu programuotojas supranta architektūrą, saugumą, serverius, duomenų bazes, SEO ir naudotojo patirtį - AI yra labai galingas jo įrankis.
Jeigu žmogus nemoka programuoti ir vienintelė jo kompetencija yra kopijuoti AI atsakymus - AI tik leidžia jam daug greičiau sukurti daug didesnę problemą.
Gera svetainė nėra ta, kurią sunku sugeneruoti
2026 metais parašyti veikiantį interneto puslapį tapo neįtikėtinai lengva.
Ir tai yra gerai.
Tačiau svetainės vertė niekada nebuvo matuojama pagal tai, kiek sunku parašyti jos HTML.
Vertė yra tame, ar projektas:
- atrodo kaip jūsų verslas, o ne kaip AI demonstracija;
- kelia klientui pasitikėjimą;
- yra saugus;
- gali būti administruojamas;
- gali būti plečiamas;
- turi normalų SEO pagrindą;
- sprendžia realią verslo problemą;
- neprivers visko kurti iš naujo po metų.
AI gali padėti visa tai sukurti.
Bet vien mygtuko „Generate“ tam vis dar neužtenka.
AI „slop“ problema nėra dirbtinis intelektas
Problema yra iliuzija, kad įrankis panaikino poreikį išmanyti profesiją.
Fotoaparatas nepanaikino fotografo.
„WordPress“ nepanaikino interneto svetainių kūrėjų.
„Canva“ nepanaikino dizainerių.
O dirbtinis intelektas nepanaikino programuotojų.
Jis tiesiog labai sumažino ribą, nuo kurios žmogus gali sukurti kažką, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo profesionaliai.
Ir būtent žodžiai „iš pirmo žvilgsnio“ čia yra svarbiausi.
Nes verslo svetainė turėtų veikti ne vien pirmą dieną. Ji turi veikti ir tada, kai pirmas įspūdis jau seniai praėjo.